„Tai visi in skirtigas pusis? Ar kap ti, Sim“

Ir kai jau pradedu sapnuot tašes, kuriose yra užtrauktukai, o juos atsegus pamatai dar daugiau tašyčių su užtrauktukais, kuriose yra ir barbių, apsirengusių tokiais drabužiais, kurie turi daug užtrauktukų, kurie (kad ir kokie maži bebūtų) atsisega... Tada jau suprantu, kad manęs laukia kažkas įdomaus. Finally.

Kažin, kodėl taip sutampa, kad po laidotuvių turi skubėt į gimtadienį.
Pirmas mano pasibuvimas Alytuje buvo „laidojimo paslaugos - kapinės - gedulingi pietūs“. Kiek spėjau pamatyt, pats miestas toks jaukus gan. Gal kada ir kitais tikslais teks apsilankyt. Anyway, nors ir nepažinojau mirusio žmogaus, bet beveik sugebėjau susižavėt juo vien iš prisiminimų. Na, tie ten, kai artimieji vienas po kito atsistoja ir pasakoja (ko, beje, aš negalėčiau padaryt, nes apsiverkčiau po antrojo žodžio), koks nuostabus žmogus mirė. Nežinau, ar visur taip būna, bet mūsų giminėje tokios kalbos skamba labai nuoširdžiai. Jei viskas, ką nuolat girdžiu per laidotuves, tiesa, tai keista, kad tik geri žmonės palieka mūsų giminę. Beje, baigiu priprast prie laidotuvių. Gal ir gerai: daug dar jų laukia.

+

Bus jau Kaune kur gyvent, bus jau ir kur grįžt po pasivaikščiojimų Laisvės al. ir universitetų teritorijomis - Žaliakalnin.