Kelionė į Ispaniją

Mano pasakojimas apie kelionę po Ispaniją su Justu, Renata ir Matthew. Išsiplėčiau, vis dėlto. Neturintiems daug laiko, bet vis tiek norintiems sužinoti esmę, siūlau iš karto skaityti santrumpą paskutinėje pastraipoje.


Taigi, buvom Ispanijoje. Ne tik kad buvom Ispanijoje, bet ir turiu ką papasakoti. Iš tiesų, jau buvau bepamirštanti tokių kelionių naudą. Prisiminiau: grįžus galva šviesesnė, spalvos ryškesnės, o ryte keltis iš lovos pasidaro daug lengviau net ir nekūrenus židinio per naktį. Šįkart trumpai apie tai, kas įstrigo giliausiai.
10 dienų kelionę pradėjome Kaune anksti ryte. Autobusas tvarkingai nuvežė iki oro uosto, „RyanAir“ tvarkingai nuskraidino iki Vyzės (Weeze). Vokietijoje praleidome dvi dienas, kadangi laukėme skrydžio Diuseldorfas – Madridas. Negaliu nepaminėti situacijos, kai bandėm tranzuoti iš Vyzės oro uosto į Diuseldorfą. Po nesėkmingo trypčiojimo po sniegą ir idealiai išmoktos frazės „Wir sind nach Dusseldorf gegangen“ sėdom į autobusą. Labiausiai patiko dalis, kai jis pradėjo važiuoti ne tuo keliu, kuriame stabdėme mašinas. :) Miestas šiek tiek nustebino: aplinkiniuose rajonuose visur sniegas, o pats miestas žaliuoja. Vėliau išgirdome, jog tai dėl to, kad miestas slėnyje. Nakvynei mus priėmė du vokiečiai ekonomistai. Priėmė gražiai, iš karto davė buto raktus ir kambarį. Pasidalinom informacija apie ekonomiką, istoriją, gyvenimo kelius ir požiūrius. Užskaityta. Antrą vakarą kokteilių bare pasigriebėm idėją nusipirkti smulkintuvą ir darytis kokteilius patiems. Lietuvoje.
Ispaniją pasiekėme jau temstant. Nešini kukliomis iškarpėlėmis iš Google Maps pėščiomis atsikapstėme nuo metro iki centro. Taip prasidėjo mūsų ištvermės reikalaujančių pasivaikščiojimų dienos. Susitikome kelionės kolegas ir viską jau tęsėme keturiese. Madridas padarė didelį įspūdį. Tikriausiai dėl to, kad pirma jį pamatėme tamsiu paros metu – visur lempelės, apšviesti gražiausi pastatai, fontanai. Galėčiau miestą pavadinti fontanų miestu, kadangi kiekviena didesnė matyta sankryža papuošta fontanu. Valencijoje mus priglaudė erasmus studentas iš Čekijos, kur, beje, radome ir lietuvaitę. Nors abi dienas į butą grįžome vėlai, spėjome maloniai pasiplepėti, bet didžiausią įspūdį paliko paslaptingas buto gyventojas, kurį žinojome esant tik dėl to, kad jis kartas nuo karto garsiai nusikvatodavo. Mums jį, pirmą kartą išgirdus tą juoką, šeimininkas tiesiog pristatė trumpa fraze „he's crazy“ (beprotis). Miestas gražus, sutvarkytas, su skanesniais apelsinais. Didžiausią įspūdį paliko parkas, kuriuo eidami link jūros praleidome visą dieną. Kaip papasakojo mus priėmę žmonės, anksčiau toje vietoje buvo upė, bet po didelio potvynio miestas nusprendė pakeisti jos kryptį, taigi nelikus vandens, senoje vagoje nuspręsta įrengti parką. Taip pat vienbalsiai nusprendėme, kad kebabai skaniausi būtent Valenijoje! Kadangi tai buvo pigiausias ir sočiausias mūsų rastas patiekalas, tapome neblogais ekspertais. Ir, žinoma, kai kurie iš naujo išmokome ispanišką žodį cebolla, kadangi pirmą kartą valgytas kebabas su svogūnais man labai nepatiko. Alikantėje vėl apsistojome pas „erasmusininkus“. Šįkart priėmė studentė iš Prancūzijos. Miestukas nedidelis, todėl vakare perėję pagrindinę marmuro mozaika dengtą alėja, kitą dieną nusprendėme skirti kopimui į kalną su pilies liekanomis. Kopėme. Taigi tarp naudų atsirado dar vienas glėbelis gražesnių nuotraukų ir pirmą kartą ragautas kaktuso vaisius. Kadangi tai buvo paskutinis miestas, vakare leidome sau pasėdėti užeigoje, paragauti nacionalinių tapų ir išgerti alaus su naujaisiais draugais iš „CouchSurfing“. Grįžti į Madridą mums liko naktinis autobusas, taigi, viską susirinkę, jau tik dviese kelioms minutėms užsnūsdami mes pasiekėme pirmą ir paskutinį mums Ispanijos miestą.

Anglija: darbas ir darbdavė

Neilgai dar, bet pagaliau dirbu pas tokią mielą moterėlę „Bed and Breakfast“. Mano pareigos: kalbėtoja su šeimininke, maisto ir indų nunešėja-parnešėja ir kambarių tvarkytoja. Dirbu labai gražiame dideliame name. Pagrindiniai svečiai dažniausiai vokiečiai ir prancūzai, kurie taip pat nevengia su manim pasikalbėti ir sureaguoti „oh, Lithuania“, kai pasakau iš kur esu.
Tiesą pasakius, darbas nėra sunkus, ypač todėl, kad nejaučiu jokios įtampos. Per kelias dienas bendravimo su Imge (šeimininkė vokietė) susidariau paveikslą kokia norėčiau būti pensininkė: išsilavinusi ir besilavinanti, daug keliavusi ir bekeliaujanti, komunikabili ir tebebendraujanti, žodžiu – tokia pat, kaip ir jaunystėje, tik šiek tiek gurdesnė. Į darbą išeinu kiekvieną darbo dieną 8:10 val. ir eidama nejaučiu jokio sunkumo, ko nesitikėjau. Žinau, kad teks tiesiog maloniai pabendrauti, pasisukioti tarp senovinių baldų ir pasigaudyti idėjų galimam savo senatvės versliukui. Taigi, Simona tęsia savo ramybės periodą ir ramiai ruošiasi neramiajam.

Į Lietuvą grįžtu rugpjūčio 26 d., susimatysim!

Kaip vogti kuo mažiau: mano pasirinkimai muzikos srityje

Bakalauro baigimas atnešė ne tik akivaizdžių permainų ir atradimų. Vienas iš papildomų buvo naujo ir sveiko kietojo disko įsigyjimas. Tai buvo puiki proga šviežiai įsidiegti naują „Ubuntu“ versiją, o švarios operacinės turėjimas visai maloniai atgrasė nuo piratinės muzikos kolekcijos įsikėlimo. Taip kelias savaites muzikos klausiausi tik per radiją arba ribotas Last.fm siūlomas kolekcijas.
Šiuo metu, būdama Anglijoje, pastebėjau, kad galiu klausytis daugiau Last.fm stočių, kas paskatino pagalvoti apie naudojimąsi mokamomis Last.fm paslaugomis grįžus į Lietuvą. Kai reikalai ėmė suktis apie mokėjimą už paslaugas, nutariau pasiieškoti daugiau patrauklių variantų. Pasirodo, jų yra nemažai, tačiau paskaičiusi ir pabandžiusi kelis, nutariau naudoti keletą jų. Tuo tarpu, pati idėja mokėti už paslaugas liko atidėta neapibrėžtam laikui.

Komplektėlis:
Last.fm (programa) + Deezer.com (puslapis) + Spotify (programa)

Kuo kiekvienas iš jų svarbus man? Yra keli pagrindiniai pageidavimai muzikos grotuvui:
1) galimybė automatiškai groti random režimu
2) galimybė pasirinkti konkretų mėgstamą kūrinį
3) galimybė registruoti klausomus kūrinius last.fm duomenų bazėje.

Kadangi kiekvienas iš trijų turi trūkumų, jie padengiami kitų komplekto elementų privalumais.

Last.fm
1) + 2) - 3) +

Deezer.com
1) + 2) + 3) -
Trūkumas:
- veikia tik naršyklės pagalba

Spotify
1) + 2) + 3) +
Trūkumai:
- ribota (iki 20 val./sav.) nemokama versija
- Linux sistemoje neseniai pasirodė programa tik mokamai versijai, nemokama gali būti leidžiama per Wine, kas komplikuoja jos veikimą.

Didžiausias bendras minusas yra priklausomybė nuo interneto bei priverstinis 7 metų senumo mp3 grotuvo atsisakymas. Pasirodo, amžinai technologinių naujovių vengti nepavyks ir ilgainiui teks įsigyti ką nors panašaus į išmanųjį telefoną. Tuomet, tikriausiai, neteks ir abejingai atsakyti telemarketingo darbuotojai, siūlančiai man 1000 litų nuolaidą telefonui, jei pereičiau į „Omnitel“. Bus matyt.
Tiesa, moralinės sprendimo priežastys - jau atskira tema. Žinoma, norėčiau sulaukti tokių laikų, kai autoriai laisvai dalinsis savo kūriniais internete ar net visai išnyks tokia sąvoka kaip Copyright, tačiau, kol taip nėra, renkuosi geriau mokėti už vartojimą arba išvis nevartoti nei vartoti neteisėtai.

Anglija: kelionė pirmyn ir buitis

Sveiki, mielieji,

Dėl visa ko paminėsiu, jog prieš kiek daugiau nei savaitę gavau bakalauro diplomą, po to iškrausčiau butą, atsipalaidavau, atsisveikinau ir nuo vakar esu Anglijoje. Čia praleisiu vasarą ir, su atnaujinto DELLo pagalba, ieškosiuosi egzotiškos arba tiesiog geros AIESEC stažuotės.


Na, o vakar patyriau vieną įdomesnių kelionių. 29 autobuso pradėjau laukt likus dar 20 min. iki jo atvažiavimo tikimybės, o įsėdus ilgai klausiausi moterų priekaištų dėl prasto vieno iš keleivių kvapo. Tvarkingai su savo „bumbulo“ formos kuprine nužingsniavau iki oro uosto, maloniai nudžiugau neradusi jokios eilės ir jau ne taip maloniai susikrimtau, kai darbuotoja ištarė „įdėkite prašau savo bagažą pamatuoti“, nes tikrai žinojau, jog „bumbulas“ netilps. Po kelių minučių „projektavimo“ dalį daiktų persikėliau į švarką - tvarka - „bumbulas“ suplokštėjo, praėjau. Lėktuvas skrido ne taip lygiai kaip esu įpratus, o nusileidžiant vos neteko trinktelt galva į priešais esančią sėdynę, tačiau greitos kelionės autobusu ir traukiniu atėmė galimybę šią dieną laikyti įtempta.
Šiandieną leidžiu viena. Ryte Justas aprodė dar neaprodytas aprodytinas vietas, o po pietų pradėjau pratintis prie naujo būsto. Išsikroviau kuprinę, atgaivinau valymo įgūdžius, pastumdžiau kėdes ir dabar laukiu, kol išdžius dar trys drabužiai, kad galėčiau juos sulankstyti ir sudėti į lentynas. Išvada: reikia kuo greičiau susirasti darbą. Tai ir turėčiau padaryti kitomis dienomis.

Taigi, linkėjimas iš Bath'o! Malonios jums saulės ir turiningo savaitgalio!

Vanduo krito ant mašinos

Žinau, kad prisiminsiu šį laikotarpį iki birželio vidurio. Ilgai prisiminsiu laikotarpį, kuris baigsis šių metų birželio vidury. Iš pradžių gali atrodyti, kad sąlyginė laisvė bus vienintelis trokštamas dalykas, bet paskui imsiu galvoti, ar spėsiu susirast kuo save susivaržyt, kol laisvė neėmė erzinti. Taigi, tas įtampą keliantis keturių metų vainikavimo darbas šiuo metu gali atrodyti visai patrauklus, nors ir norisi visą lietingą dieną stovėt balkone ištiesus rankas.

Žinau, kad tuo metu dažniau sėdėsiu ant sofos, skaitysiu knygas ir pradėsiu šert žiurkę.

Taigi, esu tikra, kad nemažai kauniečių šiandien patyrė tą malonų dūšios nuplovimą, bent jau tie, kurie spėjo grįžt namo iki liūties likus 30 sekundžių ir galėjo stebėti upelius iš 3 aukšto. Bėgo moterys, pykosi kaimynai, didelė srovė nuo stogo krito ant mašinos priekinio stiklo - keri. Tylos momentais pagalvojau ar galėčiau tai pasakoti naujiems pažįstamiems, kurie sėdės su manim prie pietų stalo ir siūlys cukraus į arbatą. Galėsiu, jei per kitus pietus man cukraus nebesiūlys.