2010-05-13

Vanduo krito ant mašinos

Žinau, kad prisiminsiu šį laikotarpį iki birželio vidurio. Ilgai prisiminsiu laikotarpį, kuris baigsis šių metų birželio vidury. Iš pradžių gali atrodyti, kad sąlyginė laisvė bus vienintelis trokštamas dalykas, bet paskui imsiu galvoti, ar spėsiu susirast kuo save susivaržyt, kol laisvė neėmė erzinti. Taigi, tas įtampą keliantis keturių metų vainikavimo darbas šiuo metu gali atrodyti visai patrauklus, nors ir norisi visą lietingą dieną stovėt balkone ištiesus rankas.

Žinau, kad tuo metu dažniau sėdėsiu ant sofos, skaitysiu knygas ir pradėsiu šert žiurkę.


Taigi, esu tikra, kad nemažai kauniečių šiandien patyrė tą malonų dūšios nuplovimą, bent jau tie, kurie spėjo grįžt namo iki liūties likus 30 sekundžių ir galėjo stebėti upelius iš 3 aukšto. Bėgo moterys, pykosi kaimynai, didelė srovė nuo stogo krito ant mašinos priekinio stiklo - keri. Tylos momentais pagalvojau ar galėčiau tai pasakoti naujiems pažįstamiems, kurie sėdės su manim prie pietų stalo ir siūlys cukraus į arbatą. Galėsiu, jei per kitus pietus man cukraus nebesiūlys.





4 komentarai:

  1. Plaukia žuvys vandeny.
    O tu šauniai darai, kad pasakai. :P

    AtsakytiPanaikinti
  2. „Galėsiu, jei per kitus pietus man cukraus nebesiūlys.“ - neeees, Sima geria arbatą be cukraus? :)

    AtsakytiPanaikinti
  3. A va matai, gili mintis ir išknista :)
    Teisingai, Eva...

    AtsakytiPanaikinti