Stažuotė Suomijoje: pirmosios dienos iki darbo pradžios

Taigi – Suomija. Nors ir įsipjoviau šiandien pirštą su nauju IKEA peiliu, bet vis tiek esu labai gerai nusiteikusi. Ir turiu būtinai šiandien parašyti savo pirmuosius įspūdžius, nes ryt laukia įdomi diena, o tai jau naujas stažuotės puslapis. Na, bet apie viską iš pradžių. Čia turiu stažuotę organizacijoje „Service for the Sea“. Prisidėsiu prie renginio, skirto surinkti idėjas kaip mažinti Baltijos jūros užterštumą. Kol kas apie darbą informacijos tiek, daugiau papasakosiu jau pradėjusi. O kol nepradėjau, turėjau laiko įsikurti ir apsižvalgyti.

Gyvenamoji vieta
Gyvenu visiškai naujame name. Dar dažnai matau kaip darbininkai vis pabaiginėja darbus: patinkuoja laiptinės sienas, nuklijuoja apsauginę juostelę nuo lifto durų ir panašiai. Turiu savo kambarį, kitame gyvena kinietė, trečias kambarys dar laukia naujo stažuotojo, mano būsimojo kolegos. Virtuvė, vonios kambarys ir tualetas – puikios būklės. Pilna vietos daiktams, visi puodai, patalynės ir kitos smulkmenos supirktos. Viena popietė ir mano lagaminas ištuštėjo, visi daiktai išsisklaidė po namus. Buvau jau pasiilgusi tokio kraustymosi malonumo. Tiesa, langai į rytus, todėl keltis 8 valandą norisi net savaitgalį. Ypač kai giedras dangus. Tokiais rytais plačiai praskleidžiu užuolaidas ir kokią valandą seku kaip saulė juda nuo vienos šakos link kitos, risdamasi per medžius stovėjimo aikštelės pakrašty. Taigi, turiu čia savo kampą ir labai džiaugiuosi.
Aplinkui nėra labai įdomių vietų, o jei ir būtų, jos visos vis tiek po sniegu. Gyvenu apie 10 kilometrų atstumu nuo Helsinkio centro, bet viešuoju transportu susisiekimas labai patogus. Tai gera žinia, nes pagrindinė veikla vyksta ten.

Maistas
Kadangi prisivežiau pilną krepšį konservų, pirmą mėnesį daug laiko maisto pirkiniams neskiriu. Šalia yra didelis prekybos centras, kur, turint laiko, galima surasti visai neblogų variantų. Nusipirktų, atsivežtų ir dykai gautų brangių saldainių turėtų užtekti keliems mėnesiams, todėl daugiau dėmesio skiriu paprastų produktų paieškai. O tai labai skatina mokytis kalbos. Maito – pienas. Štai ir pirma pamoka skaitantiesiems. Tiesa, pastebėjau, kad išvykus nejučia imu maitintis sveikiau, o ir disciplina su saldumynų kiekiu labai pavykusi.

Tiek trupinėlių pradžiai. Esu labai gerai nusiteikusi, galvodama apie mūsų renginį, nors dėl Suomijos prezidentės, kuri jame dalyvaus, nekonkretumo data ir atidėliojama, bet taip tik padidėja mano pačios stažuotės ilgėjimo galimybė. O tai reiškia, kad galbūt galėsiu pamatyti Suomiją be sniego ir palakstyti rytais prie Baltijos jūros su kedukais. Argi ne pasaka? Pasaka. Daugiau įspūdžių planuoju pririnkti jau su darbo detalėmis. Iki tol – hyvää yötä!