Kelionė į Ispaniją

Mano pasakojimas apie kelionę po Ispaniją su Justu, Renata ir Matthew. Išsiplėčiau, vis dėlto. Neturintiems daug laiko, bet vis tiek norintiems sužinoti esmę, siūlau iš karto skaityti santrumpą paskutinėje pastraipoje.


Taigi, buvom Ispanijoje. Ne tik kad buvom Ispanijoje, bet ir turiu ką papasakoti. Iš tiesų, jau buvau bepamirštanti tokių kelionių naudą. Prisiminiau: grįžus galva šviesesnė, spalvos ryškesnės, o ryte keltis iš lovos pasidaro daug lengviau net ir nekūrenus židinio per naktį. Šįkart trumpai apie tai, kas įstrigo giliausiai.
10 dienų kelionę pradėjome Kaune anksti ryte. Autobusas tvarkingai nuvežė iki oro uosto, „RyanAir“ tvarkingai nuskraidino iki Vyzės (Weeze). Vokietijoje praleidome dvi dienas, kadangi laukėme skrydžio Diuseldorfas – Madridas. Negaliu nepaminėti situacijos, kai bandėm tranzuoti iš Vyzės oro uosto į Diuseldorfą. Po nesėkmingo trypčiojimo po sniegą ir idealiai išmoktos frazės „Wir sind nach Dusseldorf gegangen“ sėdom į autobusą. Labiausiai patiko dalis, kai jis pradėjo važiuoti ne tuo keliu, kuriame stabdėme mašinas. :) Miestas šiek tiek nustebino: aplinkiniuose rajonuose visur sniegas, o pats miestas žaliuoja. Vėliau išgirdome, jog tai dėl to, kad miestas slėnyje. Nakvynei mus priėmė du vokiečiai ekonomistai. Priėmė gražiai, iš karto davė buto raktus ir kambarį. Pasidalinom informacija apie ekonomiką, istoriją, gyvenimo kelius ir požiūrius. Užskaityta. Antrą vakarą kokteilių bare pasigriebėm idėją nusipirkti smulkintuvą ir darytis kokteilius patiems. Lietuvoje.
Ispaniją pasiekėme jau temstant. Nešini kukliomis iškarpėlėmis iš Google Maps pėščiomis atsikapstėme nuo metro iki centro. Taip prasidėjo mūsų ištvermės reikalaujančių pasivaikščiojimų dienos. Susitikome kelionės kolegas ir viską jau tęsėme keturiese. Madridas padarė didelį įspūdį. Tikriausiai dėl to, kad pirma jį pamatėme tamsiu paros metu – visur lempelės, apšviesti gražiausi pastatai, fontanai. Galėčiau miestą pavadinti fontanų miestu, kadangi kiekviena didesnė matyta sankryža papuošta fontanu. Valencijoje mus priglaudė erasmus studentas iš Čekijos, kur, beje, radome ir lietuvaitę. Nors abi dienas į butą grįžome vėlai, spėjome maloniai pasiplepėti, bet didžiausią įspūdį paliko paslaptingas buto gyventojas, kurį žinojome esant tik dėl to, kad jis kartas nuo karto garsiai nusikvatodavo. Mums jį, pirmą kartą išgirdus tą juoką, šeimininkas tiesiog pristatė trumpa fraze „he's crazy“ (beprotis). Miestas gražus, sutvarkytas, su skanesniais apelsinais. Didžiausią įspūdį paliko parkas, kuriuo eidami link jūros praleidome visą dieną. Kaip papasakojo mus priėmę žmonės, anksčiau toje vietoje buvo upė, bet po didelio potvynio miestas nusprendė pakeisti jos kryptį, taigi nelikus vandens, senoje vagoje nuspręsta įrengti parką. Taip pat vienbalsiai nusprendėme, kad kebabai skaniausi būtent Valenijoje! Kadangi tai buvo pigiausias ir sočiausias mūsų rastas patiekalas, tapome neblogais ekspertais. Ir, žinoma, kai kurie iš naujo išmokome ispanišką žodį cebolla, kadangi pirmą kartą valgytas kebabas su svogūnais man labai nepatiko. Alikantėje vėl apsistojome pas „erasmusininkus“. Šįkart priėmė studentė iš Prancūzijos. Miestukas nedidelis, todėl vakare perėję pagrindinę marmuro mozaika dengtą alėja, kitą dieną nusprendėme skirti kopimui į kalną su pilies liekanomis. Kopėme. Taigi tarp naudų atsirado dar vienas glėbelis gražesnių nuotraukų ir pirmą kartą ragautas kaktuso vaisius. Kadangi tai buvo paskutinis miestas, vakare leidome sau pasėdėti užeigoje, paragauti nacionalinių tapų ir išgerti alaus su naujaisiais draugais iš „CouchSurfing“. Grįžti į Madridą mums liko naktinis autobusas, taigi, viską susirinkę, jau tik dviese kelioms minutėms užsnūsdami mes pasiekėme pirmą ir paskutinį mums Ispanijos miestą.