Na pasakyki

- Do you know what you do or are you a dumbass?
- I‘m a dumbass.

- What are your feelings towards your attitude?
- Those good kind of feelings. Thank you.

- Do you like this band?
- I adore it.

- Can you associate your first and second answers in any way?
- Never.

- Good luck, dumbass.
- Thank you.

Pati sugalvojau, jė.

Nuostabus sugebėjimas laiku nutilt

Labas,

Kaip čia naujai ir šūstrai pasakius?..

Vartau dainas kaip kokiais lapais ir kiekvienas lapas suteikia vis kito laiko pojūtį.

Dabar įsivaizduokime. Tamsu, Laisvės alėjoj dega nauji žibintai, šerkšnu blizga modernus grindinys, kadaise kabėjusius užrašus „Išnuomojamos patalpos“ pakeitusios sidabrinės vitrinų detalės puošiamos Kalėdoms, o nešuliais apsikrovusi moteris pilkai juodu paltu lėtai keliauja antrojo bromo link. Jos akyse laikosi po ašarą, o šypsena, stipriai suspausta ties kairiu kraštu, paneigia bet kokią rūpesčių tikimybę. Naujosios kolonėlės, pasiskolintos iš Panevėžio Laisvės aikštės, išlaisvina nuo ausinių maršrute „Maxima“ – namai“.

Keliaujame toliau: pasiekusi namus, moteris pastato tašes prie virtuvės stalo, grįžta į koridorių, nusimeta lauko drabužius ir krenta ant sofos svetainėje (arba ant grindų, jei švarus kilimas pasitaiko). Užsimerkia ji, susikuria Kalėdų pasaką galvoje ir laukia skambučio į duris. Guli dešimt minučių, kol paskausta nugarą. Atsikelia ne dėl skausmo, atsikelia dėl šokolado, esančio vienoje iš tašių. <...> Sėdi, kramto, kartais jausmingai pasisukioja pagal grojantį ritmą, kartais šūkteli paiką paskatinamąją frazę sau.

Skambutis į duris (tikiuosi nelabai šaižus). Moteris eina link durų, pasižiūri pro akutę, nusišypso ir atidaro duris. „Labas“. Pro duris įeina...

Keista, kad kartais sugadinamos gražios dainos. Nors ir žinant pasekmes, bet klausom gražiausių dainų liūdniausiais momentais. Na ir ką, yra gražių dainų blacklistas, how sad.

Nežinau ką čia parašiau. Bile rašyt ką prieš susirinkimą ir turėt vėlavimo priežastį sau. Na, o esmė yra ta, kad norėčiau apkabint kelis žmones dabar ir pasakyt „būkit mano gyvenime“. Ale neapkabinu: nedrąsu, pasimiršta? Įdomu ar be to jie ilgai būtų šalia. Laikas parodys. Laikas, po kurio Laisvės alėjoj turėsim naują grindinį.

Uzburta "Wear Sunscreen"

(labai nesmagu rasyt be lt raidziu, bet pasistengsiu)

Baz Luhrman - Everybody is free to wear sunscreen.

Tiesiog toks ramus vakaras, ar ten naktis. Pasiemiau sita tekstuka ir dziaugiuos juo visaip. Moteris, kuri sukure si ese, atrodo butent taip, kaip vaizduote ir buvo nupiesus. Nuotrauka, zinoma, su sypsena.

Atsiverciu word'o alternatyva ir verciu teksta i lietuviu kalba. Mamai. Verciu verciu ir suprantu, kad ja tos idejos nelabai kuo besuzaves. Daug nepasiteisinusiu. Kai kurios netgi nuliudins. Isverst reikia baigti, o ar parodyti tai jau reikes sprest veliau. Vistik pati asara nubraukiu vietomis.

Ko pririnkau:
apie teksta
apie autore
video - pirma karta pamaciau vienam susirinkime. Zodziai dar grazesni tampa.

Dar viena naktis, nesusitvarkius wireless' o.
I Vilniu ryt, tiek to.