Auginu avokadą

Kadangi tema ne apie bėgiojimą, grįžtu į savo senąjį blogą pasidalinti kasdieniniais džiugesiais.
Auginu avokadą.

Nėra mano kraujyje sodininko, bet pastaruoju metu užsimaniau turėti daugiau gėlių. Sienos baltos, baldai balti, palangės baltos. Namams verkiant reikia žalios spalvos. Turime vieną normalią gėlę – draugo įnašas į namų jaukumą, bet antros ar trečios užsiauginti ilgą laiką niekaip nepavyko.
Buvome nusipirkę vieną tokią didžiulę: pastatėme į kampą ir stebėjome, kol palaipsniui ji nusimetė visus lapus ir liko du medžio stiebai. Tuomet ėmiau prašyti, kad gėlių padovanotų draugai. Gavau orchidėją, pastačiau ant stalo ir matau kaip ji irgi po truputį ėmė nuo viršaus geltonuoti. Laistyk - nelaistyk,  duok daugiau saulės - neduok tiek daug saulės. Žodžiu, ūpas investuoti į gėles mažėjo.
Prieš kelis mėnesius buvau gana aktyvi avokadų gerbėja. Riebios vaisiaus riekelės ant skrudintos duonos su druska – puikūs pusryčiai. Belupant ir betraukiant po didelę avokado sėklą pasidarė gaila jas visas išmesti, todėl pasiknisau internete, radau dešimt skirtingų patarimų ir auginimo būdų ir sugalvojau vienai sėklai suteikti šansą.

Avokadas stiklainyje

Avokado sėklą, kaip pridera, pradėjau daiginti vandenyje bukuoju galu žemyn. Užtenka paprastos stiklinės, trijų dantų krapštukų, kuriuos įsmeigus sėklos centre įmanoma išlaikyti ją stabiliioje padėtyje. Po savaitės laiko, beje, įdėjau dar vieną sėklą: vietos dar buvo likę, o ir viltis išauginti bent vieną išaugo.

Paskutinės sėklyčių minutės stiklinėje

Šitas dvi prakeiktas sėklas laikiau nuo žiemos iki pat liepos mėnesio. Prigąsdinta straipsnių, žadėjusių daigus per kelias savaites, gyvenau taip kelis mėnesius, kol pagaliau viena sėkla iš apkemsėjusių gelmių ėmė leisti kažką žalio. Po šitos mažos šventės dar turėjau apie mėnesį kantrybės, kol daigelis pailgės ir šaknys surimtės. Per tą laiką nulaužiau kelis krapštukus, todėl palikau pirmąją sėklą-lavonėlį kaip ramstį augančiajai.
Šiandien – viskas, stiklinę keičia vazonas su žemėmis.

Avokadas vazone

Kiek pasusęs atrodo tokiame vazone,
bet jūs tik palaukit!

Nežinau kokios žemės geriausios avokadui, pasodinau į paprasčiausiai atrodančią žemę į 25 cm skersmens vazoną. Taip – turiu daug vilčių! Kad jauniklis neužsiverstų, vazonas stovi toje pačioje vietoje – ant virtuvinės palangės, kur visuomet daugiausia saulės. Baisu, aišku, kad neperdžiūtų be įprasto vandens po šaknimis, bet tokia jau ėjimo į kitą etapą kaina. Tikriausiai, teks palaistyti prieš paliekant namus savaitgaliui ir ugdyti savo rūpestingumą. Maža ką, gal pravers.

Jei rudeninė saulė nesumaišys reikalų, tikiuosi teks pafotografuoti modelį jau sudygusį. Kol kas pasidžiaugsiu mažu bumbulu žemių kibire.